Darnumas su gamta prasideda nuo pagarbos jai...

Želdynai nėra dekoracija. Tai visata, kurioje kiekviena šakelė, kiekvienas šešėlis ir vėjo dūzgimas turi savo balsą. Aš klausausi šio pulso, ir mano darbas – ne primesti formą, o suteikti erdvei galimybę kalbėti savarankiškai.

Savo projektuose jungiu želdynus su architektūra – pastatais, takais, kiemais, poilsio zonomis. Kiekviena erdvė gyvena savarankiškai: dirvožemis kvėpuoja po lietaus, šviesa slysta tarp lapų, augalai šoka tylų judesį, kuris nurodo žmogui – stebėk, įsijunk, tapk dalimi.

Želdynas kinta. Kasdien, metų laikais, šviesoje ir šešėliuose.

Tvarumas čia – ne taisyklė, o nuolatinė partnerystė su gamta: leisti gyvybei atsiskleisti ir kartu kurti harmoniją.